Birželio 23-iosios rytą visa darželio bendruomenė susirinko lauko edukacinėje erdvėje, kurioje tvyrojo ypatinga Joninių šventės nuotaika. Šventė „Saulės ir Aušrinės pasveikinimas – devynių žolynų stebuklas“ pakvietė vaikus, mokytojus ir visą bendruomenę prisiliesti prie senųjų lietuviškų tradicijų, pajusti gamtos artumą ir atrasti vasaros saulėgrįžos papročių grožį.
Šventė prasidėjo simboliška kelione pro Joninių vartus. Vaikai kartu su mokytojomis ir tėveliais, žengdami pro juos, tarsi įžengė į stebuklingą vasaros, žolynų ir šviesos pasaulį. Senolių papročius priminė rankų prausimas ryto rasa – vaikai sužinojo, kad nuo seno rasa buvo laikoma gaivos, sveikatos ir atsinaujinimo simboliu. Ši patirtis skatino ne tik domėjimąsi tradicijomis, bet ir jautrų santykį su gamta.
Skambant lietuvių liaudies dainai „Ant kalno karklai siūbavo“, šventės dalyviai pajuto jos melodiją, ritmą ir bendrystės dvasią. Daina sujungė visus į bendrą ratą, kvietė klausytis, judėti, džiaugtis ir išgyventi šventines emocijas per muziką. Vaikai lavino meninę raišką, klausymosi įgūdžius, ritmo pajautimą ir drąsą dalyvauti bendroje veikloje.
Po šventinio pasveikinimo visi keliavo į įvairias Joninių veiklas. Viena smagiausių akimirkų tapo šokinėjimas per simbolinį Joninių laužą. Ši veikla suteikė daug džiaugsmo, skatino vaikų fizinį aktyvumą, drąsą, pusiausvyrą ir judesių koordinaciją, kartu leisdama žaismingai pažinti vieną ryškiausių Joninių papročių.
Didelio susidomėjimo sulaukė ir paparčio žiedo paieškos. Vaikai leidosi į paslaptingą kelionę, kurioje prireikė smalsumo, pastabumo, bendradarbiavimo ir tikėjimo stebuklu. Ieškodami paparčio žiedo, ugdytiniai mokėsi veikti drauge, tartis, pastebėti aplinkos detales, džiaugtis atradimais ir dalytis įspūdžiais su draugais.
Ne mažiau prasminga veikla tapo vainikėlių ir žolynų plukdymas vaikų sukurtuose vandens rezervuaruose. Vaikai stebėjo, kaip vanduo neša jų sukurtus vainikėlius ir žolynus, tyrinėjo jų formas, spalvas bei kvapus, pastebėjo gamtinių medžiagų savybes. Ši veikla skatino pažinimo kompetenciją, tyrinėjimo džiaugsmą, kūrybiškumą ir gebėjimą pastebėti gamtos grožį paprastuose dalykuose.
Ypatingą šventės nuotaiką kūrė ir žolynų mandala. Vaikai iš įvairių augalų, žiedų, lapelių ir žolynų dėliojo bendrą kūrinį. Kurdami mandalą jie lavino estetinį suvokimą, smulkiąją motoriką, kūrybinę raišką, mokėsi derinti spalvas ir formas, bendradarbiauti bei gerbti vieni kitų sumanymus. Bendras kūrinys tapo šventės simboliu – kiekvieno vaiko prisilietimu prie bendros vasaros pasakos.
Šventės metu buvo ugdomos įvairios vaikų kompetencijos. Pažinimo kompetencija atsiskleidė tyrinėjant žolynus, rasą, vandenį ir Joninių papročius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija stiprėjo vaikams veikiant kartu, laukiant savo eilės, padedant draugams, džiaugiantis bendrais atradimais ir aktyviai judant. Kūrybiškumo kompetencija buvo ugdoma kuriant mandalą, plukdant vainikėlius ir ieškant savitų sprendimų įvairiose veiklose. Kultūrinė kompetencija skleidėsi pažįstant lietuvių liaudies tradicijas, dainas, simbolius ir papročius. Komunikavimo kompetencija stiprėjo vaikams dalijantis įspūdžiais, tariantis, klausiant ir pasakojant apie tai, ką jie matė, jautė ir atrado.
Ši Joninių šventė tapo gražia bendruomenės patirtimi, kurioje susipynė lietuvių liaudies tradicijos, vaikų smalsumas, gamtos grožis ir kūrybinis džiaugsmas. „Saulės ir Aušrinės pasveikinimas – devynių žolynų stebuklas“ priminė, kad Joninės – tai ne tik kalendorinė šventė, bet ir ypatingas metas stabtelėti, pasidžiaugti saule, žolynais, bendryste ir stebuklu, spindinčiu vaikų akyse.
Straipsnį parengė Neringa Žilienė ir Gintarė Povilaitienė
