Rudens rytai mūsų lopšelio grupėje prasidėjo ypatingai – su pasakomis, smalsumu ir daugybe šiltų jausmų. Kiekvieną rytą ar popietę vaikus kartu su mokytoja aplankydavo pasaka, kviesdama pasinerti į stebuklingą pasaulį, kuriame galima viską – svajoti, juoktis, padėti draugui ir netgi išmokti svarbias gyvenimo pamokas.
„Pasaka, pasakėlė, tu ateik nors minutėlei…“ – šiais žodžiais prasidėdavo mūsų pasakų kelionė. Klausydamiesi įvairių istorijų, vaikai mokėsi įsiklausyti, mąstyti, atpažinti jausmus ir kalbėti apie tai, ką jie išgyvena. Su „Skruzdėliuku Nežiniuku“ mažieji tyrinėjo, kodėl mokytis ir domėtis naujais dalykais yra įdomu. Žaidimų metu ieškojo, kas paslėpta dėžutėje, lavino smalsumą ir pastabumą. Klausydamiesi pasakos „Voro vestuvės“ vaikai susipažino su gamtos pasauliu, sužinojo apie vorą ir jo tinklą, o vėliau patys stebėjo tikrą voratinklį lauke – tai sukėlė daug susidomėjimo ir džiaugsmo. Pasaka „Žavusis viščiukas“ skatino kalbėtis apie draugystę ir rūpestį. Vaikai mokėsi padėti vieni kitiems, o kartu su Liutauro mama aptarė, kaip smagu dalintis gerumu. Su knyga „Apsikabink mane“ mažieji mokėsi išreikšti jausmus, kalbėti apie apkabinimus ir draugystę. Muzikinio žaidimo metu „Apkabink draugą“ vaikai džiaugėsi artumu ir švelnumu, o kūrybinėse dirbtuvėlėse gamino „Draugystės medį“ su savo rankyčių atspaudais.
Kartu su Meškiuko Tedžio knygomis mažieji mokėsi atpažinti emocijas, kūrė „Tedžio jausmų knygelę“, žaidė emocijų žaidimus „Ką šiandien aš jaučiu?“ ir taip geriau suprato save bei kitus.
Knygą „Per daug daiktų“ skaitė Vėjūnės tėtis. Ši istorija skatino dalintis, kalbėtis apie daiktų reikšmę, o veiklos metu vaikai rūšiavo daiktus ir iš antrinių žaliavų kūrė įvairius darbelius.
Pasaka „Piemuo melagis“ priminė, kad meluoti negalima ir, kad tiesa visada svarbi. Aptarę istoriją, vaikai sužinojo, kodėl pasitikėjimas tarp draugų toks svarbus. Pasaka „Jonukas ir Grytutė“ skatino kūrybiškumą, loginį mąstymą ir vaizduotę – vaikai statė saldainių namelius, žaidė vaidmenų žaidimus ir kalbėjo apie drąsą. Knyga „Lokys ir pianinas“ padėjo vaikams suprasti, kad net mažiausias gali padaryti didelius darbus. Po pasakos vaikai klausėsi pianino garsų, patys bandė juo groti ir drąsiai išbandė naujus dalykus.
Šios veiklos sustiprino vaikų kalbinę raišką, emocinį pasaulį, pasitikėjimą savimi, gebėjimą bendrauti su draugais ir jų tėveliais. Vaikai išmoko klausytis, pastebėti, dalintis, jausti ir svajoti. Kiekviena pasaka tapo tiltu tarp žaidimo, pažinimo ir draugystės.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Virginija Jotautienė ir Daiva Jašauskienė
