Žiemiška gamta pateikia nepakartojamo grožio vaizdus, ragina kaskart išbandyti, atrasti, pažinti, džiaugtis. Lopšelio „Svirpliukų“ grupėje vyko diskusija – ar galima valgyti sniegą? Ugdytinių nuomonė buvo įvairi. Tad kaip mažam vaikui paaiškinti, kad lauke žiemą sniego valgyti nederėtų, ne vien todėl, kad jis šaltas ir mažasis gali peršalti, jis ir nešvarus, sniege gausu mikrobų?
Ieškodami atsakymų į šį klausimą, ugdytiniai su mokytoja iš kiemo kibirėliuose parsinešė sniego. Jį stebėjo, tyrinėjo: lietė, apibūdino jo spalvą, įsitikino, kad jis šaltas ir tarp šiltų delnų greitai ištirpsta. Vėliau išbandydami naują piešimo techniką sniegą spalvino guašu, o viename kibirėlyje nutarė sniegą palikti nenuspalvintą. Susidomėję ugdytiniai stebėjo, lygino, kaip šiltoje patalpoje sniegas tirpsta, o šaltame kieme netirpsta, kaip jam ištirpus kibirėlyje lieka spalvotas vanduo. Lietė pirštukais ištirpusį sniegą, pajuto, kad vanduo šaltas.
Tyrinėjant ištirpusį nenuspalvintą sniegą pro didinamąjį stiklą vaikų nuomonės išsiskyrė: vieni sakė, kad sniegą valgyti galima, kiti teigė, kad ištirpęs sniegas nešvarus, jame matosi daug nešvarumų ir jo valgyti nereikėtų.
Šios patyriminės „Sniego pasakojimo“ veiklos metu ugdytiniai su mokytoja susitarė, kad stengsis sniego kieme nevalgyti – jis šaltas, jame yra nešvarumų, galima susirgti.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Sandra Abraitienė
