Spalio 14–18 d. Raudondvario lopšelio-darželio „Vyturėlis“ priešmokyklinėje „Pelėdžiukų“ grupėje vyko savaitės projektas „Duonos kelias iki stalo“.
Projekto tikslas – supažindinti vaikus su duonos keliu nuo lauko iki stalo grožine literatūra, įvairiomis meninės išraiškos priemonėmis, eksperimentu, ekskursijomis. Projekto metu kalbėjome apie tradicijas, kaip anksčiau buvo auginama, kepama duona ir kaip tai daroma dabar. Ugdytiniai rašė mažybinius žodžius, kaip vadinama duona – duonute, duonelytė, duonelė. Kiekvienas ugdytinis pasirinktinai aplikavo žodžio DUONA raides kruopomis ir jas spalvino guašu, kiti ausų krapštukus merkė į guašą ir taškavo raides.
Atlikome paprastą, bet labai įdomų eksperimentą: grįžę iš lauko šį kartą neskubėjome plautis rankų – visi lietėme duonos riekelę neplautomis rankomis, siuntėme ratu iš rankų į rankas. Riekelę įdėjome į maišelį ir užrašėme „nešvarios rankos“. Į antrąjį maišelį duoną įdėjome imdami nuplautomis rankomis. Vaikai kiekvieną stebėjo, dieną, kas atsitiks duonai. Po kelių dienų duona maišelyje su užrašu „nešvarios rankos“ ėmė keisti spalvą, radosi žalsvos, pilkšvos dėmės – pelėsis. Kasdien duona vis „tamsėjo, atsirado žalsvų, baltų, pilkų pūkelių“, maišelyje „švarios rankos“ duona išliko tokia pati, kaip ir prieš įdedant į maišelį, nepakito išvaizda, kvapas. Eksperimento metu ugdytiniai spręsdami problemas, stebėdami ir analizuodami vykstančius pokyčius išsiaiškino, kad rankų plovimasis gali padėti apsaugoti mus nuo bakterijų, mikrobų kurios papuola į burną įr nukeliauja į pilvą, sukelia skausmą. Plaudami rankas grįžę iš lauko, prieš valgį galime išvengti žarnyno ligų, kirmėlių atsiradimo.
Ugdytiniai mokėsi J. Degutytės eilėraštį „Ant mano delno verkia duonelė“, minė mįsles: pati nieko nevalgo, o žmogų maitina (duona), peiliais pjausto, o kraujo nei lašo (duona). Kartojo patarles: vaikai kaip pupos – duonos nė plutos, ieškok kaip duonos ir rasi. Vaikai klausėsi mokytojos sekamos lietuvių liaudies pasakos apie „Pagrandukas“ ir ją inscenizavo su savo grupės draugais.
Projekto pabaigoje priešmokyklinukai spalio 18 d. išvyko į Prienų krašto muziejų, kur dalyvavo edukacijoje „Duonos kelias iki stalo“. Klausėsi gaspadinės pasidalytomis įkvepiančiomis istorijomis ir atskleistomis senovės duonos kepimo paslaptimis. Vaikai užtvirtino savo žinias ir pritaikė praktiškai, edukacijos metu kiekvienas ugdytinis suformavo ir iškepė savo duonos gabalėlį, pažymėjo savo sugalvotu specialiu ženklu. Ugdytiniai duoną vežėsi į namus ir išvažiuojant gaspadinė priminė, kaip duonute suvalgyti grįžus į namus ir tik vakare, kai bus atvėsusi. Valgyti ir pjauti vakare, kada visa šeima, sugrįžusi po dienos darbų, susėda prie bendro stalo. „Pelėdžiukai“ pažadėjo būti atsakingi ir saugoti duonelę, jeigu duonutė nukris ant žemės, nupūsti dulkes, atsiprašyti ir suvalgyti, jei labai jau „išsipurvino“, jokiu būdu nemesti į šiukšlių dėžę, bet atiduoti šuniui ar katei, nes tikima, kad mėtant duoną gali tave aplankyti badas.
Šio projekto metu ugdytiniai susipažino su duonos keliu nuo rugių sėjos iki duonos riekės, suprato, koks ilgas kelias, auginant duoną. Sužinojo, iš kokių grūdų kepama duona, kad ji gali būti juoda ir balta, ragavo, lygino pagal skonį, pagal sudėtį bei įgijo praktinių įgūdžių kepdami duonutę. Ugdytiniai edukacinės išvykos metu turėjo progą ne tik pamatyti, bet ir paliesti senovinių rakandų, namų apyvokos daiktų, protėvių naudotų ūkio padargų bei patys išbandyti – „sėti“ grūdus, „pjauti“ pjautuvu rugius, „arti“ plūgu, kulti spragilais. Puoselėjo pagarbą ir meilę duonai.
Viso vykusio projekto metu buvo skatinamas vaikų mokymąsi ir įgūdžių ugdymas per patirtinį mokymąsi, naudojant duoną kaip pagrindinę priemonę (duonos kepimas, ragavimas, palyginimai juoda – balta, piešima, eilėraščiai, dainos, lietuvių liaudies pasakos apie duonos kepaliuką inscenizavimas). Vaikai pokalbių ir diskusijų metu apie duoną, jos kelią nuo rugio iki stalo stiprino kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas. Lavino kūrybinį mąstymą piešdami neįprastomis priemonėmis: guašu ant manų kruopų, ausų krapštukais taškuodami raidės trafaretus, atlikdami eksperimentą „Duonelė ir nešvarios rankos“, stebėjimus, tyrinėjimus, kepant, formuojant duonos kepaliukus. Diskutuodami stiprino kritinį mąstymas, gebėjimas spręsti problemas.
Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja Eglė Šidlauskė
