„Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą čystą vandenį savo ing Nemuną varo…“ – rašė mūsų literatūros klasikas Simonas Stanevičius, savo pasakėčios „Arklys ir meška“ veiksmo vietą pasirinkęs Raudondvarį. Ikimokyklinių „Drugelių“, „Žiogelių“ ir priešmokyklinės „Pelėdžiukų“ grupių ugdytiniai, skaitydami pasakėčią lavino kalbinės raiškos įgūdžius ir gilino žinias apie gimtąjį miestelį.
Projekto metu vaikai susipažino su Raudondvario miestelio kilme, domėjosi istorija, žymiomis vietomis, svarbiausiais pastatais ir objektais. Išvykų metu tyrinėjo juos supančią aplinką, aptarė, lygino senovinius ir šiuolaikinius statinius, domėjosi istorinėmis vietomis, paminklais bei gamtinėmis erdvėmis. Įsimintiniausius vaizdus, matytus išvykų metu, vaikai perkėlė ant popieriaus lapo, lavindami vaizdinę atmintį ir meninę raišką.
Veiklos „Mano miestelis“ metu, vaikai tapo architektais, inžinieriais, projektuotojais ir statybininkais. Pasiskirstę grupelėmis, grupės erdvėje, iš įvairių priemonių ir antrinių žaliavų, statė miestelį. Tam naudojo įvairias antrines žaliavas ir pasitardami, dalindamiesi idėjomis, padėdami vieni kitiems kūrė namus su durimis, langais, stogais. Sukurtiems pastatams vaikai užrašė namo numerius, gatvių pavadinimus. Ugdytiniai ugdėsi gebėjimą dirbti komandoje, lavino kruopštumą, taikė matematines žinias, aptarė statybų procesą, dalinosi sėkme ir patirtais iššūkiais.
Veikloje „Nevėžio upė smėlio dėžėje“ vaikai sužinojo, kokia upė teka šalia Raudondvario, koks Nevėžio ilgis, į kokią upę įteka. Turėjo galimybę susipažinti su smėlio savybėmis: birus, lengvas, šviesus, laidus vandeniui, stebėjo, kaip smėlis pasikeičia įpylus vandens. Projektavo ir kasė smėlyje Nevėžio upės vagą, aptarė vingius, matavo vagos gylį, pylė puodeliais vandenį į vagą, skaičiavo įpilto vandens kiekį, stebėjo, kodėl smėlis sugeria vandenį? Kokiu būdu galim išlaikyti vandenį, smėlyje iškastoje vagoje? Vaikai išklojo vagos dugną popieriumi ir vėl pylė vandenį, tačiau po kurio laiko vanduo vėl susigėrė. Kitu bandymu upės vagą išklojo folija ar kita medžiaga nepraleidžiančia vandens, pylė vandenį ir stebėjo, kad vanduo niekur nedingsta. Padarė išvadą, kad vandenį sulaikyti gali tik vandeniui nepralaidi medžiaga. Vaikai įsitikino, kad Nevėžio upė gali tekėti ir smėlio dėžėje, joje netgi pavyko paplukdyti popierinius laivelius. Šioje veikloje ugdytiniai įsitraukė į patirtinį mokymąsi, lavino problemų sprendimo įgūdžius, bei patyrė žaidimo džiaugsmą.
Interaktyvių veiklų metu vaikai planšetėse ir interaktyviuose ekranuose dėliojo dėliones, sukurtas iš vaikų ir mokytojų užfiksuotų akimirkų, taip stengėsi atpažinti ir įvardinti jau matytas ir aplankytas Raudondvario vietas bei įtvirtinti įgytas žinias ir patirtis.
„Žiogelių“ grupės vaikai lankėsi edukacijoje Raudondvario dvaro muziejuje „Grafų Tiškevičių rojaus sodas“. Apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją, grafo Tiškevičiaus kelionių po pasaulį nuotraukas, lipdami į pilies bokštą ieškojo paslėptų kortelių su užrašytais grafo pomėgiais, mėgino juos perskaityti. Sužinojo apie dvare gyvenusius mažus aligatorius. Vėliau, čia pat, muziejaus patalpose, pasiskirstę grupelėmis iš drėgno smėlio lipdė aligatorius, tobulino bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo įgūdžius.
Šio STREAM projekto metu, ugdytiniai, turėjo galimybę sužinoti Raudondvario miestelio istoriją, įsitraukti į patirtinį mokymąsi, lavino problemų sprendimo, iniciatyvumo ir atkaklumo, kritinio mąstymo įgūdžius, taikė ir plėtojo skaičiavimo ir matavimo, skaitmeninius, kalbinės raiškos, kūrybiškumo gebėjimus. Lavino gebėjimą dirbti komandose, dalintis patirtimi, idėjomis.
Straipsnį parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Odeta Valentinavičienė ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja Ieva Jurkonė
