„ŠALČIO FORMOS STEAM VEIKLOSE“

Žiema metų laikas ypatingai gražus, kai pažvelgus pro langą aplink visur balta, balta.

Priešmokyklinėje „Volungėlių“ grupėje organizuotos veiklos eksperimentais, naujais patyrimais, atradimais. Tikslas – supažindinti ugdytinius su žiemos reiškiniais naudojant STEAM metodą.

Mokytoja diskutavo su ugdytiniais apie žiemos reiškinius: sniegą, pūgą, šerkšną, ledą, šlapdribą. Papasakojo, kad žiema užšaldo žemę, ežerus, pievas ir susidaro ledas. Laukai, kalneliai pasidengia balto sniego patalais.

Ugdytiniai tyrinėjo žiemos reiškinius, stebėjo jos pokyčius atlikdami įvairius eksperimentus, aiškinosi, kaip reikės juos atlikti, kėlė hipotezes. Ugdytiniai termometru  matavo lauko ir vidaus temperatūrą, stebėjo jos skirtumus. Vaikų pastebėjimas: „jeigu lauke būtų tokia temperatūra, kokią rodė termometras grupėje, tada turėtų būti vasara“, „karšta būna vasarą ir tikrai tada pliusas“, „pažiūrėkite, dabar arčiau žemės rodyklė, tai žiema ir šaltą, tai minusas“. Vaikų išvados: kada temperatūra nulis ir aukštesnė, sniegas pradeda tirpti ir gerai limpa, tuomet vaikai gamina sniego gniūžtes, lipdo įvairias figūras.

Atliekant eksperimentą su karštu vandeniu „Vandens šerkšnas“, ugdytiniai įsitikino, kad išpylus karštą vandenį į orą nesimatė šerkšno, matėsi tik vandens garai. Patvirtino išsikeltą hipotezę, kad šerkšnas susidaro prie mažos minusinės temperatūros, jeigu bus didelė – pamatys garus. Mokytojos Eglės paskatinti, vaikai grįždami į grupę  parsinešė kibirėlį sniego ir stebėjo, ar tirpstant sniegui, vandens bus tiek pat, kiek sniego. Vyko diskusija, nuomonės išsiskyrė, bet faktus matėme – vandens liko mažai.

Ugdytiniai, mokytojos padedami, išsikėlė hipotezę: kas nutiks, kuomet druskos užbersime ant sniego ar ledo? Vaikų mintys: “sustings sniegas jei druskos užpilsime“, „ištirps sniegas“, „sniegas sukietės“, „ledas ištirps“. Vaikai atkreipė dėmesį į skirtingas ledo kubelių formas, jas įvardijo, įvardino formose įšalusius skaičius ir kokių skaičių trūksta skaičių sekoje. Vaikai ant pirmo padėklo su kubeliais barstė druską ir paliko tirpti kambario temperatūroje. Antrąjį padėklą su kubeliais (be druskos) padėjo prie šildytuvo, o trečiąjį padėklą (be druskos) paliko tirpti kambario temperatūroje. Daugelio vaikų iškelta hipotezė pasitvirtino – greičiausiai ištirpo ledo kubeliai (be druskos) palikti prie šildytuvo.

Įsimintiniausias eksperimentas ugdytiniams – „Sniego keksiukų“ gaminimas. Ugdytiniai atsinešė į grupę sniego, jį šaukštais dėjo į puodelius, lašino su pipetėmis spalvotą vandenį ir apversdami „keksiukus“ sudėjo į padėklą .Vienus keksiukus užbarstė druska, kitus paliko be druskos. Stebėjo, kaip keičiasi jų formos, kaip juos skirtingai veikia druska ir šiluma. Keksiukai su druska (kambario temperatūroje) tirpo greičiau, keitėsi sniego struktūra keksiuko viršuje. Keksiukai be druskos pradėjo tirpti nuo apačios.

Priešmokyklinės „Volungėlių“ grupės ugdytiniai visą savaitę kasdien su susidomėjimu atlikto eksperimentus, baigiantis dienai klausinėjo „Ar rytoj vėl tyrinėsime sniegą, ledą ir stebėsime kaip keičiasi žiema?“. Ugdytiniai lavino kūrybiškumą, smalsumą, vaizduotę, matematinius, kalbinius gebėjimus, susipažino su cheminėmis reakcijomis.

 

Straipsnį parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja Eglė Šidlauskė